Aš geriu apelsinų sultis. juk negaliu visą gyvenimą verkti. nė viena negali.
Šaltomis ugnelėmis pakyla į dangų kvailos sms žinutės. tai buvo viskas, ką gavau šį rudenį, kuris turėjo būti mūsų. tiesą sakant, juk čia aš nenorėjau mylėti. visai visai. todėl privalau jausti kaip jis. tiksliau- nejausti nieko. bet visada kas nors yra, net kai nieko. ir jis ieškos manęs, nes jam jau reikia mano kraujo, kuris kaip ledas. tik jis dar nežino, kad mano venose- nuodai. bet atgimusi aš būsiu gera. todėl dabar- Mano Skausme, Tu laisvas! o. bet. tačiau. kaip gyventi žinant, kad ant nugaros kita moteris galbūt raudonu lūpdažiu nupaišiusi taikinį kulkoms?
Todėl prakeikiu tave, Ridai, kad taptum vėju.
