Pro mane plūstantys žmonės, tyla, ramybė ir prabangi rezignacija. Vis dėlto, laikas ir lėtas, nepaliaujamas plaukimas pasroviui mane išgelbėjo.
Gyvenimas su daugybe rašybos klaidų ir suveltomis datomis. Keistos dienos, apimtos nuobodulio ir susierzinimo, kai visą laiką kažkur giliai, aiškiai ir visiems laikams pripažintas, mane drasko sielvartas, kaip auksiniai pūliai,tyri ir keistai brangūs. T.T. visada pateikia netikėtumų, bet aš viską padarysiu, kad jo išvengčiau- viską. Bet, tikriausiai, net šitas sudėtingas triukas irgi nenusiseks.
Erzacinio pasaulio bereikšmingumas. Jo pilkšvas besiliejantis, nublukęs kontūras. Persikūnijimo šedevras, puikiausias vaidmuo man.
