Pasiimk mano pėdas su savimi...: Mes nematome lobių, esančių prieš akis todėl, kad žmonės netiki lobiais.

Kada tu gyveni Kaune,
Suvokti, ar nesivaidena,
Turi, išvaikščiojęs mane
Kaip veidrodinę amalgamą-
Siauras senamiesčio gatves
Ir taiklų Centro labirintą,
Surast tave, paskui save,
Lipt į Žaliakalnio Olimpą,
Stovėti turguje stoties,
Ieškoti silkių arba grybų,
Pardavinėt cigaretes,
Tėvynei bėgant iš sodybų,
Bergždžiai bandyti praturtėt,
Nuvainikuot nepilnametę,
Kilmingą vilkšunį turėt,
Praturtinti vynu poetę,
Paskui pamišt, atgal sugrįžt
Į gūdų pokario eglyną,
Prie Temzės tiltų prisirišt,
Rakint Paryžių tartum spyną,
Išlaidot bičiulius visus,
Mokėti sąskaitas už malkas
Ir auditorijos bisus
Suėsti kaip godus suvalkas,
Su žemėm dangų sumaišyt,
Apšmeižti imperatorienę,
Ir ką tik nori, tą daryt,
Beklausant, kaip raudoja hienos.

Tapt laisvu žmogumi visai,
Neskaitant tų nelaisvės metų,
Kai utėles tik maitinai
Ir vežė pririštą prie ratų,
Pamilti Kauną širdimi,
Kurios nėra, kai sako protas:
-Į kovą neisim šikdami,-
Tas traukinys jau nuvažiuotas.
Visaip nebūt prezidentu,
Karinę prievolę atšaukti,
Gyventi tarp žmonių prastų,
Ir prastesnių kur kas sulaukti,
Auginti šeimą ir vištas,
Ugningais posmais kudakuoti,
Supeikt tepliotojų maldas,
O už klaidas jų- padėkoti,
Numirti niekaip negalėt,
Nes šitaip viešpatis prisakė-
Kad gimtą Kauną reik mylėt
Ir saugoti kaip trečią akį.

Išmaišius tolimus miestus,
Aplankius miestus tolimiausius,
Devintądien Kaune prabust,
Kur tikrą kalbą girdi ausys.-
Toks Kaunas, kokį mums tėvai
Be jokio užstato paliko:
Mylėk gelsvai, žygiuok laisvai
Maldaknygėse kataliko,
Su apeigom gražiom užkask
Tėvus, vaikus ir šunį savo,
Ir lobį prosenės surask,
Kuri taip viską apskaičiavo,
Kad ten, kur pakastas šuva,
Monetų milijonas guli-
Sode, po šunvyšnės šaka...

Ar neblogai kalbu, rubuili?

G.Patackas

2007 m. liepos 8 d., sekmadienis

Mes nematome lobių, esančių prieš akis todėl, kad žmonės netiki lobiais.