Išsitraukiau visus rašymus šiandien. Mažas savo apgaules ir sapnų nuobiras. Nuostabi diena gauti bent menkiausią šansą į gyvenimą arba bet kokia kaina to išvengti. Nes visi mano vyrai buvo liūdni, todėl likę už borto, gerdavo iki dugno. Vėliau tapdavo skambučiais į kuriuos neatsakoma, kišenėmis, pilnomis kriauklių ar dūmų gūžtų.O aš tik norėjau, kad nebūtų tarp mūsų jokio tarpo, net menkiausio plyšio, bet meilė tai kur kas daugiau, nei pasakyti myliu; daugiau- tai yra praktiškai viskas, išskyrus bereikšmių žodžių kalbėjimas. Aš nebekalbu apie ribas, bet jos vistiek egzistuoja, kaip kvadrato rėmai, tik daug toliau, nei aš įstengiu matyti.
Nauji gyvenimai, naujos pradžios, naujos vietos, kurioms priklausysiu... Bet tai neverčia manęs šypsotis, nes mano mylimasis virto ašaromis.
