2014 m. kovo 23 d., sekmadienis

apie melą.

apie raudoną miglą.
apie tai, kaip viskas skendi joje.
apie apsemtas pėdas, kulkšnis, blauzdas, kelius.
apie paišiną ir nesveikuojančią rytmečio šviesos raudoną miglą.
apie sodrų dobiliukų kvapą.
apie judesį, vos nenutrauktą prieš jį atliekant.
apie stiklą- juodą ir žvilgantį, lyg lakuoto karsto paviršių.
apie visą pasaulio laiką.
apie D. žodžius, standų kūną, šiltas rankas palei mano pečius ir lūpas ant kaktos.
apie šedevro skonį, kuris manęs jau niekad nepaliks.
apie bejėgiškumą, lyg būčiau užversta skarabėjais.
apie bedugnes ir prarajas.
apie kritimo greitį, kuris kurtina.
apie gražią mergaitę gražioje dėžutėje.
apie graudų dėkingumą laikui, kuris viską vainikuoja.
apie svorių ir matų sistemą, kurią taip beviltiškai stengiuosi įteigti pasauliui.
apie pievas, kuriose teberuduoja pernykštė žolė.
apie pasenusį, pavargusį motinos veidą.
apie mano balsą, lyg sudaužyto daikto aidą.
apie bronzinę D. odą, susiliejusią su kitais veido bruožais.
apie sniego kristalėlį, tirpstantį ant D. akies tinklainės.
apie taurias manieras ir grimasas bei nuožmų drovumą.
apie verksmus, tylius ir ilgus, kai man būdavo visiškai neaišku, kaip galėčiau visu tuo tapti.



apie tai, kuo tapau.