Jis turėtu būti kaip upė. arba ne. geriau kaip paukštis, medis ar kas nors, kas turi širdi. kad plaktų, kad skambėtu, kad girdėčiau.
Nusirenk suknelę. Nusirenk. Suknelę nusirenk. O žaizdos plūsta krauju. Nes jau nesvarbu. Tik spalvotas nebylus televizoriaus ekranas susimokęs su Patti Smith. Iš lūpų išskaitau “Free money“. O taip ir jaučiuos- pražiopsanti viską, kas manęs laukia. Ir vis dairaus per petį į sodriai raudonas ir gašlias jos lūpas.
Ryte užeina noras nusiskusti galvą plikai ir išmokti visas Agnės (kas-ji-tokia) frazes. Iki vakaro noras praeina, užtat prasideda spektaklis. Ir springstu savo krauju žinodama, kad jam nerūpi, o dar yra ji. O aš velniškai noriu šnabždėti. Bet susilaikau. Tik kosčioju, nes staiga prisimenu valtis. Kaip daužėsi į jas irklai. Prisimenu viską labai aiškiai. Tik neįstengiu prisiminti, ar ten buvau aš.
Balsai supasi karuselėse, o ČIA medetkos ir jurginai. Ir skausmas. Abipusis.
