Užsirūkykime.
"Neturėjau tavęs, bet galiu sukurti istoriją." U.Eco
Bet aš vis tiek esu lapkritis- pūvančių lapų, pirmų sniego kruopų ir nevilties tvaikas. Tik to nežino niekas niekas.
Mama. Mama. Mama. Kvailiausias mano pralaimėjime, tave susišlavė sapnų šlavėjai, o aš žiūrėjau net žodžio neištardama iš apačios pro suskilusį ledą. Nėra lengva gyventi be tavo magijos. Bet gyvenimas manęs nebevargina. Šiaip ar taip, tavęs jame nėra jau seniai. Bet aš sukuosi tavo karuselėje. Ir man svaigsta galva. Ir aš sukuosi per greitai. Ir grindys nebehorizontalios.
Bet šiąnakt aš gulėsiu po tavo kojomis, mama. Būsiu šaltis tavo pirštų. Ir niekas pasaulyje neįsiterps tarp mūsų.
O paskui mes kartu šoksim per bortą. Ir tai bus bet kuri kita diena po lapkričio, mama.
