Duoti sau teisę, būti tokiu kaip jis. Visą šitą laiką. Visą visą laiką jausti ramų, bet sunkiai tramdomą pyktį, nes nebuvau reikalinga jam kiekvieną dieną. Užtenka pažiūrėti į jo išraišką. Kūno judesius. Nulenktą sprandą.
Sukalti kaip vinis į karstą visas blogas mintis į T.T. galvą. Apraizgyti tomis mintimis visus jo smegenų vingius, persmelkti kiekvieną kvėptelėjimą ir ketinimą. Išspausti jam ašaras. Surinkti žodžius ir išvėpti tą metalinį smaigą tiek metų draskiusį mane iš vidaus.
Tada išsinešdinti iš ten, pasiimant drauge visą savo panieką ir skausmą.
Ar jis žinojo visą laiką, kad aš pasiversiu kažkuo kitu?
