...galvoju apie vabzdžius,
kates ir mirtį.
o jūsų tiek daug:
efemeriškos mergytės
baleto bateliais,
nesiskutę operatoriai,
barų vaiduokliai.
visi jūs
stebit kaip šviesa sminga tarp
mano krūtų
ir daili vidinė terapeutė
leidžia viską.
aš noriu jus dulkinti,
man nereikia jūsų sielos,
prisipažinimų
ir išpažinčių.
geriau kalbėkime
apie filmus, kurių nematėme,
arba
cituokime Stedhalio epigrafus.
tada užmigsiu
ir mes būsim
bent šiek tiek arti.
(pilka_voverė)
Mano pačios elgesys mane šiurpina, bet kartu ir padaro man įspūdį. Galiu pulti į ašaras be jokios menkiausios priežasties, bet gyvenimas su pyragais orkaitėse ir čiobreliais ant palangių. Tai padeda tik iš dalies- lyg karas po vaiskiu vasaros dangumi.
Bet gyvenimas knygomis, knygose, tarp jų. Žodžiai. Žodžiai. Žodžiai. Žmonės, begarsiai kaip vėjas tuopoje šalia mano virtuvės lango. Nuo arbatos puodelio kylantys garai, jos aromatas. Tai ir viskas. Taip prasideda gyvenimas. Lyg tai būtų atsitikę per vieną naktį.
Jis nusijuokia. Aš nusijuokiu. Paskutinė mano atbraila. Laikytis įsikibus tvirtai kaip gyvybės. Nes jis ir yra gyvybė. Paskutinė man likusi. Griežta kaip žiemos speigas. Ir aš nebeturiu prabangos būti nesugaunama keistuole, nes mano siela, mano kūnas priklauso jam.
Visa kita nutolę.
Ir D.- reklaminė pertrauka.
kates ir mirtį.
o jūsų tiek daug:
efemeriškos mergytės
baleto bateliais,
nesiskutę operatoriai,
barų vaiduokliai.
visi jūs
stebit kaip šviesa sminga tarp
mano krūtų
ir daili vidinė terapeutė
leidžia viską.
aš noriu jus dulkinti,
man nereikia jūsų sielos,
prisipažinimų
ir išpažinčių.
geriau kalbėkime
apie filmus, kurių nematėme,
arba
cituokime Stedhalio epigrafus.
tada užmigsiu
ir mes būsim
bent šiek tiek arti.
(pilka_voverė)
Mano pačios elgesys mane šiurpina, bet kartu ir padaro man įspūdį. Galiu pulti į ašaras be jokios menkiausios priežasties, bet gyvenimas su pyragais orkaitėse ir čiobreliais ant palangių. Tai padeda tik iš dalies- lyg karas po vaiskiu vasaros dangumi.
Bet gyvenimas knygomis, knygose, tarp jų. Žodžiai. Žodžiai. Žodžiai. Žmonės, begarsiai kaip vėjas tuopoje šalia mano virtuvės lango. Nuo arbatos puodelio kylantys garai, jos aromatas. Tai ir viskas. Taip prasideda gyvenimas. Lyg tai būtų atsitikę per vieną naktį.
Jis nusijuokia. Aš nusijuokiu. Paskutinė mano atbraila. Laikytis įsikibus tvirtai kaip gyvybės. Nes jis ir yra gyvybė. Paskutinė man likusi. Griežta kaip žiemos speigas. Ir aš nebeturiu prabangos būti nesugaunama keistuole, nes mano siela, mano kūnas priklauso jam.
Visa kita nutolę.
Ir D.- reklaminė pertrauka.
