Vis tik Mildą paleido sekmadienį, nes prašėm ir maldavom. Tiesiai iš ligoninės nuvažiavom prie Jachtklubo supynių. Taksi vairuotojas visą kelią tai dirsčiojo į galinio vaizdo veidrodėlį, tai tiesiog atsisukdavo pažiūrėti į mus. Manau, jis nesuprato, kad mes su Milda beveik visada kalbamės tokiu tonu.
Popiet "Savame" sutikau Olgą. Primygtinai reikalavo, kad užsukčiau į svečius. Sakė, norinti supažindinti mane su vienu vyru. "Žinau, kad įsimylėsi, bet neįsimylėk!"-kikeno. Skambėjo siaubingai...
Vakare su Milda nusibeldėm pas Faustą į tūsą. Šlykštus vakarėlis, kaip ir jo šeimininkas. Asmenybė kaip skorpiono. Buvo NUO-BO-DU. Kas antrą minutę norėjau nusižudyti. Padėtis pasitaisė tik kai pasirodė Marius- S. draugas. Kita vertus- Marius visų draugas.
Šaipėsi iš odinių Mildos batų: "Aš karvė. Mūū. Apsiauk mane..." Privertė mus gerti gryną tekilą. Tyčiojomės iš visų ir visko. Galop tapom trim siaubūnais įsibrovėliais, šnabždančiais juokelius apie Faustą (Milda: "Jis neturi smakro!" ) ir jo vakarėlį. Ir juokėmės, ir darėmės vis nepakenčiamesni. Jei būtų kilęs karas, turbūt, net taikos balandžiai būtų buvę prieš mus... Bet mes išėjom pirmiau.
Net keista. Tą vakarą pasaulis atrodė nuostabus.
