"Mano draugas menininkas"- kikena ji. O aš galėčiau ją cituoti ir cituoti, nors susipažinom tik vakar. Garsiojoj "Kepyklėlėj". Juodaplaukė, smulki mergaičiukė geria kmynų arbatą. Mini sijonas ir avietinės kojinės. Kotryna. Šalia- smuiko dėklas. Paskui, sėdint pas ją ant idiotiško raudono, viską į save traukiančio krėslo ir žiūrint jos vaikystės nuotraukas, ji išsitars, kad svajoja būti palaidota su rožine suknele, rausvai raudona juosta ant krūtinės ir su monetomis ant akių. Ir dar norėtų mėnulio akmens antkapio. Kai sužinojau, kad studijuoja ekonomiką (ISM), net krūptelėjau, lyg gavusi spyrį į subinę. Klausosi skudučių švilpavimo ir nefonalios kiniškos muzikos. Nugrimzdom į laiko deformaciją... Sugrįžau naktį pusę antros. Nusiprausiau vonioj. Apsivilkau pižamą. Su boružėlėm. Paskui dar pavalgiau stačiom virtuvėj.
Mildą paleis jau pirmadienį. Tada ją ir atidaužysiu už "Starką" ir barbitūratus. O dabar tik einu pas ją ligoninėn tris kartus per dieną. Aiškinamės kaip mylim viena kitą. Dabar viskas atrodo gana juokinga. O tą kraupadienį, kol ją gaivino, aš kaip skerdžiama rėkiau laukiamajame ir širdį taip spaudė, kad jaučiausi ištikta infarkto. Ir paskui dar ilgai negalėjau liautis kūkčiojusi, tik mintyse jau skambėjo taip Mildos pamėgtos tirolietiškos dainelės.
Dar... Edgaras išsikrausto į Vilnių ir, visai kaip pagal Agnuš planą, nori, kad atsiimčiau pas jį paliktus daiktus: "The Corrs" kompaktus, ilgas rožines pirštuotas kojines, J.Coe "Miego namus", akių tušą ir dar ko gero begalę niekalų, kuriu neįstengiu netgi prisiminti. "Neturiu laiko ",- teisinuos, bet jis supranta, jis žino, kad tai išsisukinėjimas. Neturiu jokio noro jį matyti. O reiktų atiduoti ir jam jo nuosavybes: gezulišką džemperį, skėtį, laikrodį... Gregorian'us gražinsiu tik tuo atveju, jei pareikalaus.Taigi, susiklosčius nepavydėtinoms aplinkybėms, pakviečiau jį pas save. Tikiuosi, atsiskaityti tarpduryje.
Kas dar... Nuo padų lupasi oda. Plaukai neberaudoni. Bet, dievaži, turėjo būti ir ne juodi... Fyfiška misija- Kalėdoms tapti blondine.
Sunkiai tramdomas noras ką nors apsikabinti. Deimantė netgi dramblį išsivežė.
Mildą paleis jau pirmadienį. Tada ją ir atidaužysiu už "Starką" ir barbitūratus. O dabar tik einu pas ją ligoninėn tris kartus per dieną. Aiškinamės kaip mylim viena kitą. Dabar viskas atrodo gana juokinga. O tą kraupadienį, kol ją gaivino, aš kaip skerdžiama rėkiau laukiamajame ir širdį taip spaudė, kad jaučiausi ištikta infarkto. Ir paskui dar ilgai negalėjau liautis kūkčiojusi, tik mintyse jau skambėjo taip Mildos pamėgtos tirolietiškos dainelės.
Dar... Edgaras išsikrausto į Vilnių ir, visai kaip pagal Agnuš planą, nori, kad atsiimčiau pas jį paliktus daiktus: "The Corrs" kompaktus, ilgas rožines pirštuotas kojines, J.Coe "Miego namus", akių tušą ir dar ko gero begalę niekalų, kuriu neįstengiu netgi prisiminti. "Neturiu laiko ",- teisinuos, bet jis supranta, jis žino, kad tai išsisukinėjimas. Neturiu jokio noro jį matyti. O reiktų atiduoti ir jam jo nuosavybes: gezulišką džemperį, skėtį, laikrodį... Gregorian'us gražinsiu tik tuo atveju, jei pareikalaus.Taigi, susiklosčius nepavydėtinoms aplinkybėms, pakviečiau jį pas save. Tikiuosi, atsiskaityti tarpduryje.
Kas dar... Nuo padų lupasi oda. Plaukai neberaudoni. Bet, dievaži, turėjo būti ir ne juodi... Fyfiška misija- Kalėdoms tapti blondine.
Sunkiai tramdomas noras ką nors apsikabinti. Deimantė netgi dramblį išsivežė.
